Savo profesiją galėčiau įvardinti ne kaip darbą, o kaip smagų laisvalaikio praleidimą. Jaučiuosi atradęs save, galėdamas dalintis savo patirtimi ir žiniomis su vaikais. Didžiausias džiaugsmą jaučiu tada, kai matau jų tobulėjimą – tai ypač skatina mane nesustoti ir nuolat kelti savo kvalifikaciją. Vaikai man tampa mažaisiais draugais, todėl noriu jiems suteikti ne tik futbolo žinių, bet ir užauginti dorais piliečiais.
Mano futbolo kelias prasidėjo būnant 10-ies, kai tarpmokyklinių varžybų metu treneris pasiūlė prisijungti prie futbolo komandos. Pradėjau aktyviau sportuoti ir neilgai trukus supratau, jog futbolas tapo svarbia mano gyvenimo dalimi. Ėmiau treniruotis individualiai, įtraukiau savo draugus, su kuriais nuolat žaisdavome futbolą. Jau tuo metu dalinausi savo žiniomis, ką išmokau treniruotėje ir bandydavau juos to paties mokyti. Baigęs mokyklą pasirinkau studijas, nesusijusias su sportu. Laikui bėgant, meilė futbolui ėmė vis stipriau traukti į futbolo aikštę, todėl nusprendžiau tapti treneriu. Dirbu jau ketvirtus metus ir galiu drąsiai pasakyti, kad džiaugiuosi šiuo darbu. Myliu vaikus ir džiugu, kad turiu galimybę prisidėti prie mūsų ateities kartų ugdymo. Esu įgijęs UEFA C, Pedagoginių-psichologinių žinių kurso (PPŽK) atestatą. Nuolatos dalyvauju įvairiuose kursuose, seminaruose. Ateityje planuoju nesustoti ir kelti savo kvalifikaciją, kad galėčiau vaikams suteikti kuo daugiau naudingų žinių.
