Apie žodžio „monotonija“ reikšmę dirbant su vaikais galima pamiršti. Kiekviena diena, kiekviena valanda, netgi kiekviena minutė yra vis kitokia. Buvimas su vaikais praturtina mane patį – vaikai natūralūs, jie neslepia savo emocijų. Jų džiaugsmas, o ir liūdesys, yra nuoširdūs ir neapsimestini. Mano tikslas, kad visų jų veiduose būtų tik džiaugsmas.
Futbolo treniruotes pradėjau lankyti 1-oje klasėje, tuometinėje Alytaus sporto mokykloje. Žaidžiau ir mėgavausi šiuo sportu ilgai, tačiau atėjo momentas, kai dėl šeimos, darbo, futbolą teko primiršti. Tačiau aistra futbolui niekur nedingo. Po kurio laiko teniruotes pradėjo lankyti sūnus. Susipažinau su sūnaus treneriais ir tapau savanoriu – trenerio asistentu. Bendrą kalbą su vaikais rasti buvo gana nesunku – pats auginu du sūnus – veikla patiko, tad nusprendžiau tapti futbolo treneriu. Iki šiol džiaugiuosi šiuo sprendimu. Esu įgijęs LFF C licenciją, Pedagoginių-psichologinių žinių kurso (PPŽK) atestatą, nuolatos keliu kvalifikaciją įvairiuose sporto mokymuose, seminaruose.
